Tips & tricks arba ko patyrę programuotojai išmoksta iš studentų

Pastaruoju metu daug kalbama ir rašoma apie tai, kaip įmonės pačios “augina” jaunus specialistus įmonės viduje. Nuo 2012-ųjų tą darome ir mes, taigi, patirties turime nemažai. Per tuos metus pastebėjome, kad ne tik įmonėje besipraktikuojantys studentai gauna apčiuopiamos naudos, bet ir jų mentoriai. Idealiu atveju mokymosi procesas vyksta abejomis kryptimis. Didesnis pasitikėjimas savimi, žinios, laiko planavimo, komunikacijos įgūdžiai – tai tik keletas sričių, kuriose auga mentorius, savo žinias perduodamas kitems. Mūsų kolegų patirtis tą tik patvirtina.

NEGĖDA NEŽINOTI

Vyresnysis front-end programuotojas Domas dažnai savo žiniomis dalinasi su studentais: „Mentoriaudamas visada turi būti pasiruošęs atsakyti į bet kokį klausimą. Visada prieš duodamas medžiagą praktikantams dar kartą ją patikrinu, peržiūriu, ar viskas aišku ir suprantama, ar sugebėsiu lengvai ir suprantamai paaiškinti. Pradžioje tie dalykai atrodo savaime suprantami, tačiau kai pradedi gilintis ir savęs klausti, kodėl viskas taip veikia, supranti, kad žinių trūksta, tad tenka daug laiko skirti smulkiausių detalių nagrinėjimui. Taip gilinant žinias augu kaip specialistas“. Jam didžiausias iššūkis – atrasti tinkamausią būdą perduoti informaciją, kadangi ne visiems tinka tie patys keliai.

Pasak Domo, reikia nebijoti pripažinti, kad kažko nemoki ar nežinai. Tai galioja tiek studentui, tiek mentoriui. „Kartu su praktikantais „gūglindavom“ atsakymus į labai techninius klausimus, pavyzdžiui, kaip naudojama viena ar kita funkcija. Žinoma, visko prisiminti neįmanoma ir Gologle yra neatsiejamas programuotojo įrankis. Dažnai praktikantams sakau, kad prieš užduodant klausimą kitam, pirma reikia „pagūglinti“, galbūt išsamus atsakymas yra tik už kelių pelės mygtukų paspaudimų”- pasakojo jis.

TIPS & TRICKS BŪSIMIEMS MENTORIAMS

Kad mentorystė eitųsi sklandžiai, daug studentų “užauginę” kolegos dalinasi konkrečiais patarimais su tais, kuriems kitų mokymas bus visiškai nauja patirtis.

1.Svarbiausia – kodo kokybė.

Vis dėlto nereiktų skubėti taisyti blogai parašytą kodą. Verčiau paaiškinti studentui, kodėl jis prastas ir suteikti galimybę sugalvoti, kaip pataisyti pačiam.

2.Daugiau dėmesio skirti programavimo pagrindams.

Kartais neteisingai susiformuoja naudojamų framework’ų įgūdžiai, nežinant, kas iš tiesų vyksta po jais.

3.Konkrečiai apibrėžti tikslą.

Palikus per daug erdvės vaizduotei ir nenustačius tikslių deadline’ų, studentai gali per ilgai užsisėdėti prie vienos ar kitos užduoties ir taip galiausiai projektas gali būti neužbaigtas laiku.

4.Leisti daryti pačiam, tačiau stebėti, kad nesugaištų per daug laiko.

Daugiau dėmesio skirti žmogaus stebėjimui: padėti, jei per daug laiko praleidžiama prie kažko labai specifinio, kadangi tai gali duoti mažai naudos ilgalaikėje  perspektyvoje. Parenkant užduotis studentui, reiktų ne tik fokusuotis į esamų bug’ų sprendimo paieškas, bet ir suteikti galimybę dirbti prie naujų feature’ų kūrimo nuo nulio.

5.Neskubėti detaliai pasakoti.

Per daug informacijos gali įvaryti stresą, o ir šansų, kad viskas bus įsiminta, mažai. Pradžiai vertėtų nukreipti  tinkama linkme ir stebėti, kaip studentas savarankiškai moka susirasti sprendimui reikalingą informaciją.

Dar viena pamoka, kurią seniai išmokom, – skirti pakankamai laiko savo studentams. Visad stengiamės, kad kiekvienas jų gautų koncentruotą pagalbą iš  savo mokytojų, todėl šią vasarą 18 studentų turėjo net 12 mentorių. Linkim sėkmingų darbų dešimčiai jų, kurie prisijungė prie mūsų šeimos, pasibaigus praktikai, o patys pradedam ne tik ruoštis žiemos praktikų sezonui, bet ir rinkti naują mentorių komandą.