Programėle dar tik bus leidžiama į produkciją. Šioks toks sneak peek:
Vis tik savo gyvenimą ne visada siejau su front end programavimu – seniau buvau elektroninės ir electro-rock muzikos prodiuseris, įrašinėjau albumus, buvo išleistas mano muzikos vinilas, grojau festivaliuose su žinomais muzikantais. Visai neblogas šuolis, tiesa? Atrodys keista, bet muzika ir programavimas ne taip ir skiriasi. Na, bent garso inžinerija.
Pažintis su muzika įvyko labai anksti, pianinu ir gitara grojau nuo vaikystės. 11-oje klasėje ėmiau gilintis į garso inžineriją. Tai labai plati sritis, apimanti kone visą muzikos kūrimo procesą – garso dizainą, techniką, maišymą, rekonstravimą, redagavimą ir daug kitų aspektų. Mokytis pradėjau savarankiškai, o pirmoji studija buvo namuose – ją įsirengti pradžioje padėjo tėvai. Vėliau susipažinau su Ukrainoje garsiu muzikos kūrėju, garso inžinieriumi A. Kiriuščenko. Jis ne tik leido nemokamai naudoti savo studiją, bet ir perdavė daug savo sukauptų žinių. Neilgai trukus, ėmėme kurti muziką ir groti klubuose, sukūrėme grupę Cyb Orc (paklausyk mūsų muzikos). Kūrėme tuo metu mažai atliekamą D’n’B/Neurofunk muziką. Daug eksperimentavome, kad turėtume atpažįstama skambesį, tad pakankamai greitai išpopuliarėjome Vakarų Europoje bei Amerikoje – Rytų Europoje šio žanro muzikantų buvo vos keli, todėl ir pats žanras nebuvo labai populiarus.
Man visada patiko roko ir elektroninė muzika, tad tai jausti ir mano kurtuose takeliuose. Įkvėpimo sėmiausi iš Jungtinės Karalystės D’n’B bei Neurofunk atlikėjų Bad Company, Ed Rush & Optical, Konflict ir kitų. Beje, šios muzikos tipas buvo žymiai populiaresnis JK ir Vokietijoje.
Neilgai trukus pasirašėme pirmus kontraktus su įrašų kompanijomis – Shady Brain, Fullforce Rec, Soundcraft Rec, Basic Rec UK. Pradėjome koncertuoti Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje. Nuo tada – visiškai save išlaikiau vien atlikdamas muziką. Vienas didžiausių koncertų, kuriame grojau vyko Maskvoje – susirinko daugiau nei 5 tūkstančiai žmonių. Tai buvo didžiulis angaras, grojome kartu su atlikėjais, kurie įkvėpė mane, kai tik pradėjau kurti. Buvome dar visai jauni, jei gerai prisimenu – antras ar trečias kursas. Įspūdis buvo neįtikėtinas.
Teko koncertuoti ir Lietuvoje – festivalyje Tundra. Organizatoriai turėjo pasitikti mane Kauno traukinių stotyje, tačiau paskutinę akimirką dėl nesklandumų atvykti negalėjo (pavėlavo).
Tą akimirką sprendžiau – grįžti į Kijevą ar keliauti į Tundrą pačiam. Visgi nusprendžiau keliauti į festivalį. Išsikviečiau taksi, kuris mane vežė nuo Kauno iki pat šalia Ukmergės vykusio festivalio. Tai buvo ilgiausia ir brangiausia mano kelionė taksi… tačiau visiškai nesigailiu, man ši netradicinė kelionė kartu buvo ir pirmasis vizitas Lietuvoje. Tuo metu net negalvojau, kad kažkada čia gyvensiu ir dirbsiu.
Vienam etapui pasibaigus, karjerą tęsiau Vokietijoje po pseudonimu Methamorph Illuminati.
Susipažinau su amerikiečiu Tristan, su kuriuo sukūrėme grupę Skandal Dust. Visada norėjau pabandyti kurti roko muziką, o Drum & Bass buvo kiek pabodus, tad ėmėme groti Electro Glam Rock. Maždaug tuo metu įvyko įspūdį palikęs koncertas. Ekspromtu keliavome į baikerių festivalį netoli Berlyno. Tik nukeliavus ten sužinojau, kad apšildysime Suzi Quatro.
Per visą elektroninės muzikos prodiuserio karjerą teko dirbti kartu su tokiais atlikėjais kaip Phace, Noisia, Teebee, Sunchase, The Sect. Taip sutapo, kad nemažai mano draugų buvo programuotojai. Jie dažnai juokais paklausdavo, tai kada gi aš persikvalifikuosiu? Juokai virto tikrovė, palaipsniui ėmiau mokytis programavimo – iš pradžių savarankiškai, po to žinias gilinau Dniepro akademijoje. Kartu su žmona, kuri yra lietuvė, nusprendėme keliauti gyventi į Lietuvą. Čia gyvenu jau daugiau nei 10 metų ir daugiau nei metus dirbu Front End programuotoju Visma Lietuva.
Kodėl minėjau, kad garso inžinerija ir programavimas nėra taip nutolę? Pirmiausia, garso inžinerija nėra meninė specialybė, aišku, norint kurti muziką „gyslelės” veikiausiai reikia, tačiau pati specialybė yra labai tiksli, reikalaujanti daug technologinių žinių, visgi informacija yra stagnatiškesnė. Programavime reikia nuolat mokytis – atsiranda naujos technologijos, netgi kalbos, kuriomis reikia pasidomėti, tad viskas ne taip greitai atsibosta. Vis tik manau, kad garso inžinerija ir patirtis, kurią įgijau kurdamas muziką smarkiai prisidėjo prie techninio mąstymo formavimo, kurį būtina lavinti norint būti geru programuotoju.